Neramus Vidurinių Rytų trikampis

Su Irano branduoline programa susijęs naujienų srautas, ypač balandžio ir gegužės sandūroje, priminė kaleidoskopą. Balandžio 26-ąją proginiame interviu dienraščiui „Haaretz“ Izraelio nepriklausomybės dienos proga žydų valstybės armijos štabo viršininkas generolas leitenantas Beni Gantzas pareiškė, kad tarptautinės sankcijos ima duoti vaisių ir Iranas nebesiekia įsigyti atominės bombos. Pasak nuosaikiais pasisakymais garsėjančio generolo, dabar kaip tik tas metas, kai Iranas pakreips savo branduolinę programą vien taikiems tikslams arba pasaulis (taip pat Izraelis) ko nors imsis. Kitaip tariant, tai ne diskusijos vidurys, o veikiau pabaiga.

Izraelio prezidentas Shimonas Peresas irgi proginiame interviu dienraščiui „Maariv“ sakė abejojąs, kad karinė operacija prieš Iraną duotų pageidaujamą rezultatą. Prezidentas nelabai tiki ir sankcijų veiksmingumu, bet mano, kad pradėti reikia nuo jų. Atsakydamas į klausimą apie siejamus su Amerika lūkesčius ponas Sh. Peresas sakė, kad Vašingtonas nelinkęs veikti vienašališkai, todėl suprantamas prezidento B. Obamos siekis burti kuo platesnę koaliciją, mėginant įtraukti į ją net Rusiją ir Kiniją.

Įdomu tai, kad beveik tuo pačiu metu (04 26) tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą Irano elitinio Islamo revoliucijos sargybinių korpuso vadovybė pasiūliusi šalies dvasiniam lyderiui ajatolai Ali Khamenei nutraukti urano sodrinimo darbus. O Amerikos dienraštis „Business Week“ tą pačią dieną citavo Irano pasiuntinį Maskvoje Seyedą Mahmudą Rezą Sagadi, kuris tikino, jog Teheranas svarstys Rusijos siūlymą nebeplėsti urano sodrinimo programos mainais už liepą įsigaliosiančių sankcijų, kurios draus Irano naftos eksportą į Europos Sąjungą (ES), atšaukimą. Tiesa, Victoria Nulland iš Amerikos valstybės departamento suabejojo pasiuntinio teiginių svarumu, pažymėjusi, kad ponas Sagadi nėra svarbus žaidėjas tarptautinėse derybose dėl Irano branduolinės programos.

Jau gegužės 1-ąją Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas Užsienio spaudos asociacijos nariams Jeruzalėje pareiškė, kad jo šalis turi svarstyti visus galimus scenarijus dėl Irano branduolinės programos, nes neturi teisės „apsigauti“ ir leisti Teheranui įsigyti atominę bombą. Ir pridūrė, kad Iranas artėja prie jos sukūrimo. O štai buvęs Izraelio karinės žvalgybos šefas Shlomas Gazitas interviu „The Jerusalem Post“ (05 02) sakė, kad Izraeliui vienašališkai smogus Irano branduoliniai objektai ne tik nebus sunaikinti, bet dar ir pagreitins Teherano programą, nes Iranas gaus diplomatinį savo pastangų pateisinimą. Užtat jei Iraną atakuos Amerikos vadovaujamos tarptautinės pajėgos, Sh. Gazito nuomone, jo branduolinė programa žlugs.

Sunku pasakyti, ko visuose šiuose pasisakymuose daugiau – propagandinio laviravimo, abipusio akių dūmimo ar dinamiškai kintančios (jei taip iš tiesų yra) situacijos analizės. Arba visų šių ir dar nežinomų motyvų rinkinio persiškai įmantriame propagandiniame kare. Bet kuriuo atveju Amerikos prezidento specialusis padėjėjas ginkluotės kontrolės klausimais Gary Samore‘as, komentuodamas situaciją interneto puslapiui „Svobodanews.ru“, kalbėjo labai nuosaikiai, atsargiai pažymėjo konstruktyvesnį Irano pusės nusiteikimą ir siūlė palaukti birželio ir liepos sandūros, kai Amerika įves sankcijas Irano centriniam bankui, o ES pradės iranietiškos naftos boikotą. Atrodo, kad Teheranas bus tuo pat metu ir įkalbinėjamas, ir spaudžiamas.

- Arūnas Spraunius

Geopolitika