Neramus Vidurinių Rytų trikampis

Tai – logiškas atsargumas, nes tikriausiai neklysta manantys, kad jei kurioje nors planetos vietoje esama apokalipsės grėsmės, labiausiai ji tikėtina šiame neramiame regione. Daugelio dėmesys sukoncentruotas į klampias derybas dėl Irano branduolinių arsenalų, bet balandžio 25-ąją Pakistanas įvykdė sėkmingą vidutinio nuotolio balistinės raketos „Shaheen-1A“ bandymą. Prieš tai Indija irgi sėkmingai išbandė balistinę raketą „Agni V“, kurios veikimo nuotolis – penki tūkstančiai kilometrų. Pasaulio žiniasklaida matė reikalą išskirti aplinkybę, jog ji gali pasiekti Kinijos sostinę Pekiną.

Ponas M. Grossmanas tik pradeda kalbėtis su Pakistano karo vadais apie Amerikos karinio tranzito galimybę per šios šalies teritoriją, o šios šalies apžvalgininkai seniai ragina Islamabadą dairytis sąjungininkų kitur. Praėjusių metų pabaigoje, kai NATO dar neturėjo krovinių pervežimo mazgo Rusijos Uljanovske, Pakistano karinė analitikė Maria Sultan leidinyje „The News International“ (2011 12 03) pranašavo, kad Vakarų pajėgos per porą savaičių nebeturės kuo šaudyti, jei Pakistanas uždarys NATO savo oro erdvę, ir turės bėgti iš Afganistano taip pat, kaip skubotai Amerika traukėsi iš Vietnamo. Vašingtoną esą reikia priversti derėtis iš prašytojo pozicijų.

Šių metų vasario 17-ąją Islamabade įvyko trečias Afganistano, Pakistano ir Irano prezidentų susitikimas. Pasak Pakistano leidinio „Pakistan Observer“ (02 23), šalių lyderiai pareiškė neleisią regione kilti grėsmei, nukreiptai prieš bet kurią iš trijų valstybių, o Pakistano prezidentas Asifas Ali Zardaris pažadėjo priešintis užsienio spaudimui prieš planuojamą tiesti dujotiekį iš Irano į Pakistaną. „Pakistan Observer“ teigimu, vamzdyno tiesimui ypač priešinasi Vašingtonas, ir sunku pasakyti, kiek pagrįstas leidinio teiginys, jog Pakistano lyderis Irano kolegai Mahmoudui Ahmadinejadui žadėjo paramą, jei Jungtinės Valstijos smogs karinį smūgį Iranui. M. Ahmadinejadas savo ruožtu pareiškė, kad visos regiono problemos yra primestos iš šalies.

Keistai susitikime turėjo jaustis Afganistano prezidentas. Į tikriausiai nedrąsius Kabulo priekaištus dėl to, kad Talibano ir „Al Qaeda“ smogikai yra remiami Pakistano specialiųjų tarnybų ir atakuoja Afganistaną iš jo teritorijos, Islamabadas atsako kategorišku neigimu. Vasario 17-ąją Pakistano užsienio reikalų ministrė perspėjo Kabulą, kad jos vyriausybė nesupranta, ko nori Afganistanas. Beje, pasak to paties „Pakistan Observer“, Afganistano prezidentas per vizitą Islamabade paprašė organizuoti jo susitikimą su Talibano lyderiu mula Omaru.

Vakarams, ypač Amerikai, Pakistano spaudoje kliūna daug. Jei spręstume vien iš jos, Vašingtonas nėra ir niekada nebuvo Islamabado sąjungininkas. Vyrauja nuomonė, kad Amerika sabotuos Pakistano, Afganistano ir Irano bendradarbiavimą, o po 2014 metų planuojamos šešios Jungtinių Valstijų karinės bazės Afganistane leis rinkti žvalgybos duomenis iš Irano. Islamabado nuomone, kontroliuodama Pakistaną Amerika siekia priversti paklusti Iraną ir stabdyti Kiniją. Pekinas yra investavęs į kai kuriuos Pakistano uostus ir neseniai su Islamabadu pasirašė paketą susitarimų, tarp jų ir karinėje srityje.

- Arūnas Spraunius

Geopolitika