Šalies pensininko litui teko 90 centų emigranto perlaidos (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Gitanas Nausėda / Ekonomika.lt

2012-03-27 12:12

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai. 2010 m. tokių žmonių buvo tik 4,1 tūkst. Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. gyventojų daugiau nei imigravo, tuo tarpu užpernai grynoji emigracija buvo 77,9 tūkst.

Mūsų nuomone, kol kas per anksti daryti apibendrinimus iš poros metų tendencijų. 2010 metai buvo ne itin reprezentatyvus laikotarpis, kuomet norui deklaruoti savo statusą smarkiai atsiliepė plačiajai visuomenei išaiškinta Privalomojo sveikatos draudimo tvarka. Kaip žinoma, tai lėmė ne tik emigracijos deklaracijų, bet ir užsiregistravusiųjų teritorinėse darbo biržose bedarbių pliūpsnį. Taigi oficialioji statistika atspindėjo ne tiek realų emigracijos srautą tais konkrečiais metais, kiek skaičių savo išvykimą deklaravusių asmenų, kurie paliko Tėvynę ne tik 2010 m., bet ir anksčiau.

Kad ir kaip bebūtų, praėjusiais metais priežasčių ir motyvų ieškoti geresnio pragyvenimo svetur netrūko. 2011 m. gegužės mėn. savo darbo rinką atvykėliams iš Vidurio ir Rytų Europos atvėrė Vokietija bei Austrija. Nedarbo lygis mūsų šalyje pernai buvo mažesnis nei 2010 m., tačiau vis dar viršijo 15 proc. Vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo tik 2,5 proc. ir absoliučiu dydžiu bei augimo tempais atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, jau nekalbant apie Vakarų Europos šalis. Taigi ekonominės emigracijos šaknys išliko, be to, vis labiau pasireiškia vadinamasis „siurblio“ efektas, kuomet įsitvirtinusi užsienyje lietuvių bendruomenė kviečia atvykti savo pažįstamus ir giminaičius.

Emigracijos mastą netiesiogiai atspindi reguliariai skelbiama privačių asmenų perlaidų iš užsienio ir darbo pajamų statistika. Emigrantų piniginių perlaidų srautas sustiprėjo Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus galimybei legaliai įsidarbinti senosiose jos narėse. Antai 2003 m. perlaidų forma mūsų šalį pasiekė 349 mln. Lt, 2004 m. – 900 mln. Lt, 2007 m. – 3591 mln. Lt, 2009 m. – 2879 mln. Lt, 2010 m. – 4115 mln. Lt, 2011 m. – 4842 mln. Lt.

Teoriniu požiūriu būtų nekorektiška ieškoti tiesioginių pastarojo rodiklio sąsajų su grynuoju emigracijos srautu, kadangi pinigines perlaidas siunčia ne tik konkrečiais metais išvykusieji, bet visi užsienyje gyvenantieji Lietuvos žmonės. Statistika patvirtina, kad piniginių perlaidų srautas subliuško globalinei finansų krizei pasiekus apogėjų 2009 m., tačiau jau 2010 m. jis ūgtelėjo net 43 proc. Praėjusiais metais emigrantų perlaidų suma padidėjo kur kas nuosaikiau – maždaug 18 proc. Tai iš dalies koreliuoja su tuo pat metu užfiksuotu emigracijos tempų lėtėjimu.

Straipsnio puslapiai:

- Gitanas Nausėda

Jūsų paieškos: perlaidos į užsienį

Close
Naujausi komentarai
Kestutis, 2012-04-19 14:51

kam siunciu pinigus i LT ??? Pagrinde dengiu paskolas ir remiu tevus, baigsis paskolos tevus atsivesiu pas save, baigsis pavedimai i LT, manau tokiu daug.

Kalbininkas, 2012-04-01 16:36

Gitanas-lietuviškai-čigonas. Ar esate matę dirbantį čigoną?

nu, 2012-04-01 01:31

nesigincikit su mesijum, gitanas sako, gitanas zino,,, varguoliai...

Trumparegiui Gitanui, 2012-03-28 09:54

Emigrantu perlaidu sumos nuosaikesnis didejimas koreliuoja ne su emigracijos tempu letejimu, o su evakuacijos "siurblio principu" greitejimu. :) Paprasciausiai evakuojasi ir tie, kuriems siusdavo perlaidas. Greitai perlaidu ims mazeti, o visai gali buti, kad ir visai sustos. Kas gi nores remti likusius seimo narius ir Gitana? :)

vt, 2012-03-27 15:05

gal Gitanas galetu paaiskinti is kur lieyuvoje toks zemas darbo nasumas, ar kodel sukuriama pridetine verte tokia maza pinigine israiska.

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Geros verslo praktikos memorandumas – tik gražus gestas

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ teigė, kad pasirašytas geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas – tik gražus gestas, ...

Vietiniai putinai

 Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau ...

Kaip sukonstruoti sąmokslo teoriją?

 Paslaptys, sąmokslai, slaptos draugijos, šnipai, sekliai ir slaptosios tarnybos – tai temos, senos kaip pasaulis. Kai tokie dalykai aptariami romanuose, rodomi filmuose ar serialuose – viskas puiku ir gražu. Tačiau kai jie ...

G. Nausėda: kaip dėl sankcijų nukentės Lietuvos gyventojai

Naujausi duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį didžiausių euro zonos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – rodikliai prastesni nei prognozuota. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad tai dar nėra ...

Ar šiandien vis dar verta investuoti rizikingai?

 Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar ...

Ar šį kartą pasiruošėme krizei?

Paprastai krizės būna netikėtos. Netikėtai Lietuvoje sugriuvo bankai, ištiko Rusijos ir pastaroji pasaulinė finansų krizės. Tokia jau krizių prigimtis. Visi žino, kad krizė bus, tik niekas tiksliai nežino kada, kas šį kartą taps ...

Rusijos sankcijos – nemalonios, bet Lietuvos ekonomikos neparklupdys

Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, ...

Euro zonos ūkį skatina vartojimas, tačiau smukdo geopolitinė rizika

 Trečiadienį bus paskelbtas pats svarbiausias savaitės euro zonos rodiklis – tai II ketvirčio pirminis BVP įvertis. „Danske Bank“ analitikai laukia apie 0,2 proc. augimo (I ketvirtį buvo fiksuotas 0,2 proc. augimas). Jam ...

Sukūriau mobiliąją aplikaciją: ar tikrai esu jos savininkas? (1)

 Mobiliosios aplikacijos populiarumą ir pasisekimą neabejotinai lemia ne teisiniai aspektai. Tačiau kūrėjai, siekdami nevaržomai ir pelningai naudotis savo aplikacija, negali pamiršti ir teisinės pusės. Intelektinės nuosavybės teisės ...

Privatumas – saugotina vertybė?

Seimo lunatikai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos cerberiai nutarė, kad bankai privalės juos informuoti apie kiekvieno asmens kiekvieną litą ir jo judėjimą. Puskvailiai iš pakampių jau porina vyžotą tiesą: jei neturiu ką slėpti, lai seka. ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate savo asmeninius finansus?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas