Šalies pensininko litui teko 90 centų emigranto perlaidos (5)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Gitanas Nausėda / Ekonomika.lt

2012-03-27 12:12

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai. 2010 m. tokių žmonių buvo tik 4,1 tūkst. Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. gyventojų daugiau nei imigravo, tuo tarpu užpernai grynoji emigracija buvo 77,9 tūkst.

Mūsų nuomone, kol kas per anksti daryti apibendrinimus iš poros metų tendencijų. 2010 metai buvo ne itin reprezentatyvus laikotarpis, kuomet norui deklaruoti savo statusą smarkiai atsiliepė plačiajai visuomenei išaiškinta Privalomojo sveikatos draudimo tvarka. Kaip žinoma, tai lėmė ne tik emigracijos deklaracijų, bet ir užsiregistravusiųjų teritorinėse darbo biržose bedarbių pliūpsnį. Taigi oficialioji statistika atspindėjo ne tiek realų emigracijos srautą tais konkrečiais metais, kiek skaičių savo išvykimą deklaravusių asmenų, kurie paliko Tėvynę ne tik 2010 m., bet ir anksčiau.

Kad ir kaip bebūtų, praėjusiais metais priežasčių ir motyvų ieškoti geresnio pragyvenimo svetur netrūko. 2011 m. gegužės mėn. savo darbo rinką atvykėliams iš Vidurio ir Rytų Europos atvėrė Vokietija bei Austrija. Nedarbo lygis mūsų šalyje pernai buvo mažesnis nei 2010 m., tačiau vis dar viršijo 15 proc. Vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo tik 2,5 proc. ir absoliučiu dydžiu bei augimo tempais atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, jau nekalbant apie Vakarų Europos šalis. Taigi ekonominės emigracijos šaknys išliko, be to, vis labiau pasireiškia vadinamasis „siurblio“ efektas, kuomet įsitvirtinusi užsienyje lietuvių bendruomenė kviečia atvykti savo pažįstamus ir giminaičius.

Emigracijos mastą netiesiogiai atspindi reguliariai skelbiama privačių asmenų perlaidų iš užsienio ir darbo pajamų statistika. Emigrantų piniginių perlaidų srautas sustiprėjo Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus galimybei legaliai įsidarbinti senosiose jos narėse. Antai 2003 m. perlaidų forma mūsų šalį pasiekė 349 mln. Lt, 2004 m. – 900 mln. Lt, 2007 m. – 3591 mln. Lt, 2009 m. – 2879 mln. Lt, 2010 m. – 4115 mln. Lt, 2011 m. – 4842 mln. Lt.

Teoriniu požiūriu būtų nekorektiška ieškoti tiesioginių pastarojo rodiklio sąsajų su grynuoju emigracijos srautu, kadangi pinigines perlaidas siunčia ne tik konkrečiais metais išvykusieji, bet visi užsienyje gyvenantieji Lietuvos žmonės. Statistika patvirtina, kad piniginių perlaidų srautas subliuško globalinei finansų krizei pasiekus apogėjų 2009 m., tačiau jau 2010 m. jis ūgtelėjo net 43 proc. Praėjusiais metais emigrantų perlaidų suma padidėjo kur kas nuosaikiau – maždaug 18 proc. Tai iš dalies koreliuoja su tuo pat metu užfiksuotu emigracijos tempų lėtėjimu.

Straipsnio puslapiai:

- Gitanas Nausėda

Close
Naujausi komentarai
Kestutis, 2012-04-19 14:51

kam siunciu pinigus i LT ??? Pagrinde dengiu paskolas ir remiu tevus, baigsis paskolos tevus atsivesiu pas save, baigsis pavedimai i LT, manau tokiu daug.

Kalbininkas, 2012-04-01 16:36

Gitanas-lietuviškai-čigonas. Ar esate matę dirbantį čigoną?

nu, 2012-04-01 01:31

nesigincikit su mesijum, gitanas sako, gitanas zino,,, varguoliai...

Trumparegiui Gitanui, 2012-03-28 09:54

Emigrantu perlaidu sumos nuosaikesnis didejimas koreliuoja ne su emigracijos tempu letejimu, o su evakuacijos "siurblio principu" greitejimu. :) Paprasciausiai evakuojasi ir tie, kuriems siusdavo perlaidas. Greitai perlaidu ims mazeti, o visai gali buti, kad ir visai sustos. Kas gi nores remti likusius seimo narius ir Gitana? :)

vt, 2012-03-27 15:05

gal Gitanas galetu paaiskinti is kur lieyuvoje toks zemas darbo nasumas, ar kodel sukuriama pridetine verte tokia maza pinigine israiska.

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


V. Tauraitė: laukti staigaus algų šuolio – dar anksti

Nors vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų pabaigos, tačiau staigaus atlyginimų šuolio tikėtis dar per anksti, mano SEB banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė. Statistikos ...

Vaistines ir klinikas išdėstys biurokratai?

 Sveikatos apsaugos ministras planuoja grąžinti biurokratiją į sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių išdėstymą. Pagal jį, vietą, kur turėtų veikti poliklinika, odontologijos kabinetas ar vaistinė turi nustatyti ne vartotojai kartu ...

Euro zona stagnuoja, bet pasaulio augimas nestos

 Dar šių metų vasarį analitikai prognozavo JAV ekonomiką pirmoje 2013 m. pusėje atsidursiant nedidelio nuosmukio zonoje – taip ir įvyko. Kita vertus, tikimasi, kad šis nuosmukis netruks ilgai – augimą turėtų ...

JAV pasiekė valstybės skolos „lubas“

Nuo gegužės 19 dienos JAV vyriausybė nebegali daugiau skolintis pinigų. Vėl pasiektas skolos limitas. Šį kartą jis jau siekia 16,7 trilijonų dolerių. Pasak Vadybos ir biudžeto valdybos direktoriaus Jakob Lew, vyriausybė pilnai galės vykdyti ...

Atsinaujinantys energijos šaltiniai: energetinio saugumo link? (I)

 Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) plėtra ir efektyvus naudojimas pagal galimybes turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. XXI amžiuje alternatyvi energetika yra vienas iš būdų sukurti naujų darbo ...

Europos irimas

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu ...

Lenkijos rodikliai vis dar nedžiugina

 Reaguodamas į prastėjančius makroekonominius rodiklius Lenkijos centrinis bankas gegužės mėnesio pradžioje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 3,25 proc. iki 3 proc. „Danske Bank“ analitikai mano, kad bazinė palūkanų norma gali ir ...

„Verslios Lietuvos“ pamoka, kurią valdžios institucijos taikosi praleisti

 Nesistengdamas įpiršti savo nuomonės, jaučiu pareigą pateikti faktinės informacijos, tam, kad „Verslios Lietuvos“ istorijoje, kuria buvo nuolat manipuliuota praėjusią savaitę, atsirastų daugiau aiškumo. Užbėgdamas ...

Lietuvos santykiai su Baltarusija: tarp naudos ir vertybių

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų ...

Ką rodo Europos investuotojų euforija?

 Pirmąjį šių metų ketvirtį į recesiją pasinėrė ir antra pagal dydį euro zonos ekonomika – Prancūzija. Italijoje nuosmukis tęsėsi jau šeštą ketvirtį iš eilės, o ekonomistai prognozuoja, kad visos euro zonos ...




Dienos klausimas

Ką manote apie ūkio ministrės B. Vėsaitės skrydį privačiu lėktuvu į Kazachstaną?

Dienos citata

Aš asmeniškai nematau jokio skirtumo, su kuo skristi. Jei reiks, galiu skristi ir su “Wizair”, ir “airBaltic”, man jokio skirtumo. Jei tai padės mūsų verslui, važiuosiu ir traukiniu, ir autobusu.

LR ūkio ministrė Birutė Vėsaitė

Archyvas

Dienos skaičius

841 tūkst vnt.

Tiek modelių atšaukė automobilių gamintoja „Nissan“

Archyvas