Saugomos teritorijos virto džiunglėmis

 Dėl galvijų mažėjimo šalyje pavojaus varpais skambina ne tik žemdirbiai, bet ir gamtosaugininkai. Nešienaujamos ir nenuganomos pievos užžėlė menkaverčiais krūmais ir medžiais, pradėjo nykti augmenija ir gyvūnija. Ūkininkai priekaištauja, kad tam turėjo įtakos ir draudimai plėsti ūkinę veiklą saugomose teritorijose.

Gamtosaugininkai dairosi galvijų

„Gal ir neįprastai atrodo, bet esame priversti ūkininkauti, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis. – Europos Sąjunga skyrė išmokas, kad žmonės atsisakytų karvių. Kai smulkių ūkininkų nebeliko, dabar mums duoda paramą galvijams įsigyti.“ Jis turėjo omenyje priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, kuria pasinaudojo ir išmokomis susigundė tūkstančiai vyresnio amžiaus kaimo gyventojų.

„Pievos, paupiai, kur kaimo gyventojai ganydavo savo karvutes ir šienaudavo, liko apleisti, apaugo krūmais ir medžiais. Laukai suvienodėjo, pradėjo mažėti augalų ir gyvūnų rūšių. Nykstant natūralioms pievoms, nukenčia ir kraštovaizdis“, – apie užleistus laukus pasakojo Kurtuvėnų regioninio parko vadovas.

Sumažėjus ūkininkaujančių kaimo gyventojų, jų darbo imasi gamtosaugininkai. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija įsigijo apleistoms pievoms tvarkyti reikalingos technikos, dabar dairosi tokiose teritorijose ganytis tinkamų galvijų, kuriems teks gamtotvarkininkų vaidmuo. Parko direkcija ketina įsigyti ekstensyvių veislių mėsinių galvijų, kurie būtų nereiklūs pašarui ir galėtų gyventi lauko sąlygomis. Tiesa, ir tokiems galvijams reikės suręsti pašiūrę, kad jie galėtų pasislėpti nuo lietaus ar pūgų. Projekto, kuris vadinasi „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“, vertė – apie 930 tūkst. Lt, pusė jų – europinės paramos lėšos.

Ganysis muflonai

Kurtuvėniškiams yra iš ko pasimokyti. Žuvinto biosferos rezervate jau ne vienus metus ganosi mėsiniai herefordų veislės galvijai. Ūkininkavimo patirties turi ir Salantų regioninio parko direkcija. Salantiškiai jau ne vienus metus šienauja apleistas pievas, kerta jose užaugusius krūmokšnius. „Bėda ta, kad nuolat neprižiūrint pievų, nukirsti krūmai dar greičiau atželia, ir vėl prasideda tos pačios problemos. Geriausias būdas išlaikyti pievas – jas nuganyti. Pavyko įkalbėti du ūkininkus, kad jie leistų ganytis savo bandas. Jiems tai nėra parankios ganyklos – tik ganymas iš bėdos, tačiau jau antrus metus mums svarbiose teritorijose ganosi karvės, prieauglis“, – pasakojo Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus.

Parkui priklausančiame Šauklių riedulyne kitąmet ketinama įrengti aptvarus, į kuriuos bus suleista banda muflonų. Šiam projektui įgyvendinti tikimasi struktūrinių fondų paramos. „Mūsų teritorijoje labiau už galvijus tinka laukiniai gyvūnai arba avys, ožkos. Pasibaigus projektui gyvulius reikėtų kam nors perleisti, tačiau mums nepavyko rasti, kas norėtų jais rūpintis. Dar prieš 8–10 metų bandėme vietos bendruomenę įkalbėti dalyvauti panašiame projekte ir laikyti avis, tačiau veltui. Todėl dabar pasukome kitu keliu – pirksime muflonus. Pasibaigus projektui juos sutinka prižiūrėti Kretingos miškininkai“, – pasakojo M.Šečkus. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija viliasi, kad įsigytus galvijus ateityje pavyks perleisti ūkininkams.

- Vida Tavorienė

valstietis.lt