Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Tyrimas: lietuviams euras dar neaktualus (1)

Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. ...

Kaip atrodys lietuviški eurai gallery (13)

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2015 metų laidos lietuviškų eurų monetų etalonus, pagal kuriuos bus gaminamos lietuviškos apyvartinės eurų monetos. „Euras Lietuvoje įgauna realų fizinį pavidalą – lietuviškos ...

Bankai nebebus gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais

Antradienį Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios užtikrins, kad bankų problemos būtų sprendžiamos pačių bankų lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais. Naujosios bankų pertvarkos ir indėlių iki 100 tūkst. eurų garantijų ...

Lietuva laukia investuotojo, kuris sukurs 400 naujų darbo vietų (1)

2014 metų pavasarį į Lietuvą turėtų ateiti naujas investuotojas, kuris turėtų sukurti 400 darbo vietų. „Daugiau nieko negaliu atskleisti, tik tiek, kad tai bus paslaugų sektorius“, – pristatydamas veiklos rezultatus ir ...

Pirmadienį pardavinėtos su Rytais susijusių įmonių akcijos

 Pirmadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos apyvarta siekė 542 tūkst. eurų, sudaryta 370 sandorių. Vyraujant pesimistinėms nuotaikoms, biržos indekso vertė susitraukė 0,96 proc. Paaštrėjus neramumams Ukrainoje, pardavinėtos su Rytų regionu ...

Vilniaus biržos dėmesio centre – „City Service“

Penktadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje tęsėsi neigiamos tendencijos – pigusių akcijų buvo daugiau, nei brangusių, indekso vertė krito 0,05 proc. Dėmesio centre atsidūrė „City Service“, pranešusi, jog svarsto galimybę ...

„Vilkyškių pieninės“ pardavimai augo 15 proc.

Ketvirtadienis NASDAQ OMX Vilniaus biržoje buvo nykus – atlikti tik 155 sandoriai, apyvarta siekė 143 tūkst. eurų. „Vilkyškių pieninė“ pranešė, jog kovo mėn. pardavimai augo 15 proc. Tai geras rezultatas, tačiau ...

Valstybės paskolas studijoms teiks DNB ir „Swedbank“

Finansų ministerija pasirašė sutartis dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo 2014 metais. Kaip praneša Finansų ministerija, sutartys pasirašytos su bankais DNB ir „Swedbank“. Palyginti su praėjusiais ...

Antradienis akcijų biržoje buvo aktyvus

 Antradienį investuotojai NASDAQ OMX Vilniaus biržoje buvo gana aktyvūs – atlikti 369 sandoriai, jų vertė sudarė 347 tūkst. eurų. Biržos indeksas išaugo 0,46 proc. Dienos „vinimi“ tapo „Vilniaus baldų“ ...

Pirmadienis biržoje buvo pesimistiškas

 Pirmadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje vyravo pesimistinės nuotaikos – pigo 17 kotiruojamų įmonių akcijų, biržos indekso vertė nusileido 0,52 proc. Sandorių sudaryta nemažai – 345, tačiau jie nebuvo stambūs; bendra apyvarta ...




Dienos klausimas

Ar gaunate pakankamai informacijos apie euro įvedimą Lietuvoje

Dienos citata

Tik dialogu, demokratinėmis procedūromis, o ne naudojant ginkluotąsias pajėgas, tankus ir aviaciją, galima įvesti tvarką Ukrainoje

Vladimiras Putinas

Archyvas

Dienos skaičius

20 proc.

Tiek pieno perdirbėjai sumažino pieno supirkimo kainas.

Archyvas