Skaitmeninė ekonomika: pavojus asmeninėms paslaptims? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-28 18:00

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai.

Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija. Šiuo metu daugelyje šios šalies miestų viešojo transporto nebegalima atsiskaityti grynaisiais: bilietai perkami iš anksto arba kelionė apmokama trumpąja žinute. Kol kas nedidelė dalis įmonių priima mokėjimus tik kortelėmis, tačiau tokių nuolat daugėja. O kai kurie bankų skyriai, kurie per dieną atlieka daugybę finansinių operacijų, apskritai nebenaudoja grynųjų pinigų.

Naudos daug

Kupiūros ir monetos atspindi vos 3 proc. Švedijos ekonomikos. Šis skaičius euro zonoje sudaro 9 proc., JAV – 7 proc., rodo Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenys. Sumažėjęs grynųjų srautas turėjo akivaizdų poveikį šalies kriminalinei statistikai: bankų apiplėšimų skaičius sumažėjo nuo 110 2008-aisiais iki vos 16 praėjusiais metais. Dėl elektroninių atsiskaitymo operacijų plėtros Švedijoje maži ir kyšininkavimo rodikliai. Tai didelė problema, su kuria susiduria dažniau grynuosius pinigus naudojančios šalys, tokios kaip Italija ar Graikija.

Ekspertai teigia, kad naudodamiesi kortelėmis žmonės rečiau įtraukiami į šešėlinę ekonomiką. Vis dėlto perkeliant visas finansines operacijas į elektroninę erdvę išlieka kibernetinių nusikaltimų grėsmė.

Vieno Švedijos interneto tiekėjų „Banhof“ įkūrėjas Oscaras Swartzas pripažįsta, kad skaitmeninė ekonomika kelia privatumo klausimų dėl elektroninių transakcijų paliekamų pėdsakų. Jis palaiko grynųjų pinigų atsisakymo idėją, tačiau siūlo, kad kartu būtų prieinami ir anonimiški atsiskaitymo būdai.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad skaitmeninė ekonomika taps visuotinė jau netrukus, tačiau jos mastai bendroje ekonomikos dalyje augs kartu su atsiskaitymo grynaisiais alternatyvų plėtra. Tačiau net patys švedai yra gana skeptiški skaitmeninės ekonomikos atžvilgiu: pavyzdžiui, spaudos kioską Stokholme turintis Hanna Celikas teigia, kad visa tai vyksta tik dėl kuo didesnio pelno siekiančių bankų veiklos: „Moku apie 5 Švedijos kronas (1,94 lito) už kiekvieną atsiskaitymą kortele, o Švedijos parlamento patvirtintas įstatymas draudžia man šį mokestį perkelti pirkėjams. Bankams tai gera galimybė užsidirbti pinigų. Tad visa tai tik dėl didelių pelnų.“

Lietuva atsilieka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotoja Orinta Bertašienė teigia, kad kol kas Lietuva skaitmeninės ekonomikos klausimu atsilieka ir nuo artimiausių kaimynių – Latvijos ir Estijos. Pavyzdžiui, atsiskaitymų mokėjimo kortele lygis Lietuvoje yra 23 proc., visos kitos piniginės operacijos vyksta grynaisiais pinigais. Latvijoje šis rodiklis sudaro 30 proc., Estijoje – 47 proc., o Norvegijoje ar Prancūzijoje siekia net 70–75 proc. „Atotrūkis labai didelis, – teigia O. Bertašienė. – Mes, lietuviai, esame konservatyvesni, kai kalbama apie pinigines operacijas. Tačiau šioje srityje turime daug potencialo. Be to, Lietuvai daug kainuoja grynuosius pinigus administruoti: utilizuoti, palaikyti ir spausdinti. Jei pereitume į elektroninę erdvę, sutaupytume daug pinigų.“

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close
Naujausi komentarai
..patirtis įrodė..., 2012-03-28 21:41

- stulbinamai efektyvus viso šio MĖŠLO priešnuodis: Šios dvokiančios sistemos BOIKOTAS, mažinant savo poreikius(per besąlygišką ryšį su gamta)... + Mainų Bei Resursais Paremta Ekonimika (Jacque Fresco-„Venus Project“). Gal kas turite savų variantų?...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Daugiau nei milijonas litų grąžinta į „Snoro“ sąskaitą

 Neradus nusikalstamos veikos požymių, Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl pasitraukiančio bankrutavusio banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Cooperio (Neilo Kuperio) veiksmų. 1,232 mln. litų, dėl kurių ...

Bankai didino paskolų ir indėlių portfelius

Šių metų antrąjį ketvirtį bankai nuosaikiai didino paskolų ir indėlių portfelius, pertvarkė veiklą ir didino veiklos efektyvumo rodiklius. Visi Lietuvoje veikiantys bankai atitinka įsigaliojusius griežtesnius europinius veiklos riziką ...

Alkoholio rinkos tendencijos: vartojimas mažėja, grįžtama prie legalių produktų

Gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį alkoholinių gėrimų mūsų šalyje suvartota mažiau. Šešėlinei rinkai susitraukus ketvirtadaliu, bendras legalaus alkoholio suvartojimas ūgtelėjo vos 2,6 proc. Legalioje rinkoje drastiškiausiai mažėja spirituotų vynų vartojimas.

ECB vadovas: Lietuva turės ir toliau vykdyti Mastrichto kriterijus

Eurą įsivedusi Lietuva turės ir toliau vykdyti Mastrichto kriterijus, teigia Europos centrinio banko pirmininkas. Pasak Lietuvos banko vadovo, ECB Lietuvai ir kitoms šalims siunčia žinią, kad struktūrinės reformos turi būti tęsiamos.

Kodėl bankai investuoja į savo konkurentus? (3)

Nors bankai vis dar tebėra viena populiariausių finansinių institucijų pasaulyje, tačiau jau kone dešimtmetį veikiančios alternatyvios bankamas jungtinio finansavimo bendrovės (angl. p2p lending, peer-to-peer lending) susilaukia vis didesnio klientų susidomėjimo ir pasitikėjimo. Bankų reakcija į šias alternatyvias institucijas kontraversiška: nepaisant to, kad jungtinio finansavimo bendrovės yra ...

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pirmąjį pusmetį uždirbo pelno

 Kredito unija „Vilniaus kreditas“ antrąjį metų ketvirtį sėkmingai tęsė veiklą: uždirbo pelno, buvo vykdomi visi Lietuvos banko nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai. Antrąjį 2014 metų ketvirtį kredito unija ...

Kas valdys citadelę? (1)

 Kol Baltijos šalių verslininkų ir valdžios dėmesys sukoncentruotas prie atsakomųjų Rusijos veiksmų į Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, šalyje kaimynėje – Latvijoje – vyksta ne mažiau įdomūs dalykai bankų sektoriuje, ...

Antradienį investuotojai buvo ramesni

Antradienį investuotojai NASDAQ OMX Vilniaus biržoje nebuvo aktyvūs – atlikti 156 sandoriai, vertybinių popierių perleista už 122 tūkst. eurų; biržos indekso vertė kilstelėjo 0,24 proc. Daugiausiai sandorių atlikta „Lietuvos energijos ...

„Creditinfo“ laimėjo Baltarusijos nacionalinio banko konkursą (2)

Kreditų biurą Lietuvoje administruojanti bendrovė „Creditinfo Lietuva“ laimėjo Baltarusijos nacionalinio banko skelbtą tarptautinį konkursą. Įmonė kurs kredito reitingo modelį, kurį Baltarusijoje veikiančios finansų įstaigos pasitelks ...

Daugiausiai sandorių – „Panevėžio statybos tresto“ vertybiniais popieriais (2)

Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje akcijų perleista už 225 tūkst. eurų, atlikti 144 sandoriai. Nors brangusių pozicijų buvo triskart daugiau, nei pigusių, biržos indekso vertė sumažėjo 0,08 proc. Daugiausiai sandorių atlikta „Panevėžio ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas