Smalsumas užkariauja kosmosą

Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę.

Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“) nusileidimas Marse pavadintas inžinerijos stebuklu. Netrukus po nusileidimo Žemės „kaimynę“ Saulės sistemoje pasiekęs robotas pradėjo siųsti pirmąsias Marso paviršiaus nuotraukas.

Istorinis laimėjimas

Paskutinės NASA astrobiologinės misijos vyko dar aštuntajame dešimtmetyje ir dėl to beveik vieną toną sverianti laboratorija su ratais kelia didžiulį mokslininkų susidomėjimą. „Aštuonerius metus rengėmės ir svarstėme visus blogiausius scenarijus, – „Reuters“ teigė vyriausiasis „Curiosity“ inžinierius Miguelis San Martinas. – Negalima apie tai negalvoti.“

NASA inžinierių teigimu, tai buvo didžiausias iššūkis ir nepaprastas laimėjimas kosmoso robotų istorijoje. Anot jų, ši misija atvers duris naujai kosmoso tyrinėjimo erai. Be to, JAV kosmoso agentūrai tai buvo milžiniškas laimėjimas po to, kai šalies vyriausybė nusprendė apkarpyti agentūros biudžetą ir nutraukti kosmoso erdvėlaivių programą, kuri daugiau kaip 30 metų buvo NASA pasididžiavimas.

„Pamatęs planetos paviršiaus ir ant jo nusileidusio roboto nuotrauką supranti, kad tai yra inžinerijos stebuklas“, – susirinkusiems žurnalistams teigė vyriausiasis projekto mokslininkas Johnas Grotzingeris.

Dvejus metus vykdytas projektas įveikė bene svarbiausią kliūtį – sėkmingai nusileisti Marse. Pagrindinis 2,5 mlrd. JAV dolerių (beveik 7 mlrd. litų) kainavusio projekto tikslas – ištirti Raudonosios planetos cheminę sudėtį ir geologiją.

JAV prezidentas Barackas Obama sveikino su tokiu laimėjimu ir teigė: „Sėkmingas „Curiosity“ nusileidimas žymi dar neregėtą technologinį žygdarbį, kuris taps mūsų tautos pasididžiavimu.“

Vertindamas sėkmingą marsaeigio nusileidimą Raudonojoje planetoje Lietuvoje esančio Kosminių technologijų studijų centro tarybos pirmininkas Donaldas Zanevičius teigė, kad tai žymi naujos kosmoso tyrimų eros pradžią. „JAV dar kartą pademonstravo, kad technologijų srityje jiems lygių nėra“, – sako jis.

Išlaikyti pranašumą

Pasak D. Zanevičiaus, kuris kartu yra ir Lietuvos inžinierių sąjungos prezidentas, išaugęs JAV dėmesys Marsui byloja apie pasikeitusį šios šalies kosmoso strategijos kursą. Pastaruosius dvejus metus JAV nebeleidžia raketų į Tarptautinę kosminę stotį, o savo šalies astronautus ten nuskraidina rusiškomis raketomis. Taip pat pastebimai sumažėjo JAV dėmesys Mėnuliui, kurį vis aktyviau tyrinėja Kinija. Susitelkdama į Marso tyrimus kosmoso srityje pirmaujanti JAV bando išlaikyti dominuojamas pozicijas.

- Mindaugas Samkus