Statistinis Estijos stebuklas (2)

Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta.

Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.

2011 metais Estija pademonstravo eksporto (38 proc.) ir importo (37 proc.) augimo rekordus. Ypač padaugėjo eksporto į Skandinavijos valstybes. Be to, Estijos valstybės skola išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių.

Girtis neskuba

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sako, kad nors augimo skaičiai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, dideli, šalis turi nemažų problemų.

„Pavyzdžiui, infliacija pernai siekė 5 proc. ir sumažėjo tik metų pabaigoje, – pasakoja J. Ligis. – Sulėtėjo ir viso ūkio augimas, tai greičiausiai atsitiko dėl to, kad pakilimas buvo greitas ir staigus. Tačiau vis dar turime problemų: pirma, gana didelis nedarbas ir ne visi sektoriai atsigavo po ekonominės krizės, tad yra nemažai socialinės įtampos, žmonės nėra laimingi.“

Anot jo, šių metų šalies makroekonominės prognozės taip pat gerokai apkarpytos: pavyzdžiui, prognozuojama, kad BVP augs 3 proc. ar net mažiau.

„Tai lems bendros nuotaikos Europoje, nes mažėja mūsų eksporto paklausa, – sako J. Ligis.  – Visi esame tos pačios Europos dalis, tad mus (kaip ir Lietuvą – aut. past.) veikia panašūs dalykai. Džiugu, kad atsigauna mūsų šalies vidaus vartojimas, – tam prireikė nemažai laiko. Pradėjo augti atlyginimai ir žmonės turi daugiau pinigų.“

Euras naudingas

Paklaustas, kaip įvertintų Estijos metus po euro įvedimo, J. Ligis taip pat nebuvo linkęs girtis šalies laimėjimais.

„Džiaugiamės priklausydami euro zonai, pagrindiniai darbai šiuo klausimu jau nuveikti. Turime judėti toliau. Euro zoną krečiant sunkumams, tai atsiliepia visoms jai priklausančioms šalims, – sako J. Ligis, tačiau pripažįsta, kad šaliai įsivedus eurą užsienio investuotojų dėmesys gerokai išaugo. – Susidomėjimas atsirado, vos buvo paskelbta, kad atitinkame kriterijus tapti euro zonos nare. Vis dėlto galime džiaugtis, kad mūsų padėtis yra geresnė nei daugelio kitų Europos šalių – esame viena greičiausiai augančių ekonomikų.“

Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, praėjo per mažai laiko įvertinti Estijos metus su euru, ypač kai euro zonoje tvyro neapibrėžtumas.

- Evelina Povilaitytė

Savaitraštis „Ekonomika.lt“