Susipriešinę žmonės nekuria
(Puslapis 1 iš 4)
2011-02-08 10:42
Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas lietuvių tautą apibūdina kaip neturinčią emocinio bendrumo ir nusivylusią savo šalimi. Tačiau anot psichotarapeuto, tokia tautos būklė priklauso ne nuo ekonominės gerovės.
Prabėgo jau du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai. Į naujus iššūkius Lietuva žengė optimistiškai, ryžtingai, daugelis laukė vis geresnių permainų. Kokia Lietuva yra šiandien? Kaip lietuviai žiūri į rytojų?
Vis pesimistiškiau ir įtariau ... Žmogus studijų centras su partneriais (TNS Gallup ir Baltijos tyrimai) jau trečius metus dėmesingai stebi lietuvių psichologinę būklę. Su gailesčiu tenka konstatuoti, kad pastaraisiais metai ji sparčiai prastėja. Su teiginiu „ateitis man atrodo niūri“ 2008 metais sutiko 35 proc., o 2010 tokių buvo jau 48,7 proc.
Blogiausia, kas įvyko Lietuvoje per du nepriklausomybės dešimtmečius, tai – pilietiškumo jausmo sunykimas. Savo pradine reikšme „pilietis“ reiškia pilies gyventoją, t.y. asmenį kuris jaučiasi priklausąs tam tikrai bendruomenei, pasiruošęs prisidėti prie jos gyvenimo gerinimo, jei reikia – ją ginti. Kai dingsta šis jausmas, žmonės pradeda jaustis vieniši, nesaugūs, jų „pilis“, vaizdžiai tariant, susitraukia iki šeimos ar atskiro asmens, vietoj „Tautos jėga vienybėje“ atsiranda „Kiekvienas už save“.
Šis reiškinys yra didžiulis pavojus tautai, nes nyksta emocinis bendrumo pagrindas, noras priklausyti , tapatintis su tauta, net priešingai, kitos „pilies“ gyventojai tampa patrauklesni. Pasvarstykite patys, į klausimą „Jei turėtumėte galimybę išvykti dirbti pagal specialybę ir gyventi į išsivysčiusią šalį (pvz., Vakarų Europą, JAV , ar kitą šalį), tai...“ 2008m. „taip ir tikrai taip“ atsakė 40 proc, o 2010 m. jau 54 proc. gyventojų. Nepasitenkinimas gyvenimu savo šalyje - milžiliškas. Kaip mes Lietuvą per 20 metų padarėme tokia, kurioje patys nebenorime gyventi?
Susidaro toks įspūdis, kad užtektų pakelti atlyginimus, įkurti darbo vietų – ir visi bus iš karto laimingi. Kokie faktoriai lemia tautos individų laimę?
Tikrai ne vien piniginės storis, ar ekonominės situacijos vertinimas. 2008 metais lietuvių, teigiančių, kad yra nelaimingi, ar nelabai laimingi buvo 27,3 procentai, 2009 metais - 30,3 proc., o 2010 metų pabaigoje net 40,7 proc., t.y. per metus nelaimingųjų padaugėjo 30 proc. Ar tai lėmė vien ekonominės situacijos blogėjimas? Ne, nes mūsų tyrimo duomenimis 2010 metų pabaigoje teigiančių, kad ekonominė situacija lyginant su praeitais metais pablogėjo buvo 56 proc., tuo tarpu 2009 net 90,6 proc. Taigi manome, kad ekonominė situacija – ne blogesnė, bet tai mažai keičia mūsų būseną. Taigi, pinigėliai gyvena savo gyvenimą, o jausmai kitą. Mokslininkai seniai yra pastebėję, kad turtingesnės šalys – nebūtinai laimingesnės. Laimingesnės tos, kurios yra labiau sutelktos, turi stabilias vertybes, tos, kuriose glaudesni tarpasmeniniai ryšiai.
- Neringa Medutytė
