„Swedbank“: Latvija turi didesnę galimybę įsivesti eurą nei Lietuva (4)

Latvija turi didesnius šansus prisijungti prie euro zonos 2014 metais nei Lietuva, mano „Swedbank“ analitikai.

Banko dokumente, kuriame pateikti atsakymai į 99 klausimus, susijusius su euro zonos krize, teigiama, kad tikėtina, jog Latvija ir Lietuva prisijungs prie euro zonos, jei šių šalių ekonomikos nepateks į gilią recesiją. Didžiausiu iššūkiu abejoms šalims bus infliacijos suvaldymas.

Galimybės sumažinti infliaciją šioms abiems šalims yra labai panašios, mat kainos jose yra didžiąja dalimi veikiamos pasaulinių kainų judėjimo, o didelis nedarbas ir trapus vidaus vartojimo augimas pernelyg infliacijos nedidina.

„Swedbank“ pastebi, kad jei ženkliai nedidės naftos ir maistos kainos šiais metais, infliacijos rodikliai turėtų mažėti tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.

Baziniame banko scenarijuje numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2013 metų pradžioje abejose šalyse bus nežymiai didesnė nei 2 procentai.

„Tokio rodiklio greičiausiai pakaks patenkinti Mastrichto kriterijų. Tiesa, kuo lėčiau augs kainos euro zonos narėse, tuo bus sunkiau Latvija ir Lietuvai išpildyti šį kriterijų. Įvertinus tai, kad Europoje ekonomikos augimas lėtėja, tas pats greičiausiai atsitiks ir su infliacija“, – teigiama „Swedbank“ dokumente.

Primename, kad Mastrichto kriterijuose numatoma, jog infliacija turi būti ne daugiau kaip 1,5 procentiniais punktais didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis.

Latvija šiemet planuoja biudžeto deficitą sumažinti iki 2,5 proc., o Lietuva – 3 proc. šalies BVP. Mastrichto kriterijuose nurodoma, kad šis rodiklis neturi viršyti 3 proc. BVP.

„Pajamos iš mokesčių surinkimo priklausys nuo ekonomikos augimo. Jei augimas bus prastesnis nei prognozės, abejoms šalims gali prireikti papildomos fiskalinės konsolidacijos“, – teigia „Swedbank“.

Pasak banko analitikų, šiuo atveju Latvija atsiduria geresnėje pozicijoje nei Lietuva. Mat latviai turi numatę šiokį tokį rezervą ir jų politinis ciklas yra šiek tiek palankesnis.

„Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje gali būti sudėtinga sutarti dėl papildomų taupymo priemonių ar mokesčių didinimo. Nepaisant to, infliacija turėtų išlikti pagrindine kliūtimi kelyje į euro zoną“, – pastebi „Swedbank“.

„Bendrai vertinant Latvijos galimybės prisijungti prie euro zonos 2014 metais šiuo metu yra šiek tiek geresnės nei Lietuvos“, – konstatuoja „Swedbank“.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuvai prisijungti prie euro zonos greičiausiai kliudys per didelė infliacija. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva eurą įsives, kai tam bus pasirengusi tiek pati šalis, tiek euro zona priimti naujas nares.