Lietuvoje šildymo sezonas vis dar reiškia didelę dalį šeimos išlaidų, todėl vis daugiau gyventojų domisi alternatyviais sprendimais.
Vienas populiariausių pasirinkimų pastaraisiais metais tapo šilumos siurbliai, leidžiantys sumažinti išlaidas ir pasirengti ateities energijos kainų svyravimams.
Nors apie šią technologiją kalbama daug, praktinių klausimų išlieka nemažai: kokį siurblį rinktis, kaip teisingai paskaičiuoti galią, su kuo derinti ir kada investicija iš tiesų atsiperka.
Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi aspektai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį planuojant tokį sprendimą individualiam namui.
Kaip veikia šilumos siurblys ir kuo jis skiriasi nuo katilo
Šilumos siurblys nėra šilumos šaltinis tradicine prasme, tai labiau energijos „perkėlimo“ įrenginys.
Jis paima šilumą iš aplinkos oro, grunto ar vandens ir perduoda ją į namo šildymo sistemą. Elektros energija šiuo atveju naudojama ne tiesiogiai šildymui, o kompresoriaus ir kitų komponentų darbui.
Dėl to pats svarbiausias rodiklis yra naudingumo koeficientas (COP), parodantis, kiek šilumos gaunama iš vieno sunaudoto elektros kilovatvalandės.
Kuo geresnė namo izoliacija ir kuo žemesnė reikalinga šildymo sistemos temperatūra, tuo efektyviau dirba šilumos siurblys ir tuo greičiau atsiperka investicija.
Pagrindiniai tipai
Individualių namų savininkams aktualiausi yra trijų tipų šilumos siurbliai. Oras–oras sistemos dažniausiai naudojamos kaip kondicionieriai, tačiau jos gali ir šildyti, ypač pereinamuoju laikotarpiu.
Tai pigiausias įsirengimo būdas, bet ne visada pakankamas visam šildymo sezonui, ypač senesniuose, prasčiau apšiltintuose namuose.
Oras–vanduo siurbliai laikomi universaliausiu pasirinkimu, nes jungiami prie grindinio šildymo ar radiatorių sistemos, taip pat gali ruošti karštą vandenį.
Gruntas–vanduo siurbliai įsirengti brangiausi, tačiau pasižymi stabiliu efektyvumu net ir esant žemoms lauko temperatūroms, todėl dažniausiai pasirenkami naujuose, energiškai efektyviuose namuose su ilgu planuojamu naudojimo laikotarpiu.
Ką įvertinti skaičiuojant reikiamą galią
Dažna klaida, kai šilumos siurblys pasirenkamas tik pagal namo plotą, pavyzdžiui, „užteks 10 kW 150 kvadratinių metrų namui“.
Toks vertinimas per grubus. Reikalinga galia priklauso nuo šilumos nuostolių, kuriuos lemia sienų, stogo, langų šiluminės savybės, sandarumas ir vėdinimo sprendimai.
Praktiškai verta atlikti bent jau paprastą šilumos nuostolių skaičiavimą, o esant didesnei investicijai, užsakyti išsamesnį energinį auditą.
Tai padeda išvengti dviejų kraštutinumų: per silpno siurblio, kuris dirbs ant ribos ir dažnai įsijungs elektrinis tenas, bei per didelio, kuris kainuos brangiau ir dažnai trumpai cikluosis, mažindamas ilgaamžiškumą.
Suderinamumas su esama šildymo sistema
Renkantis šilumos siurblį svarbu įvertinti, kokia šildymo sistema name jau įrengta. Grindinis šildymas laikomas idealiu partneriu, nes jam pakanka žemesnės temperatūros, dėl to siurblys dirba efektyviau ir mažiau eikvoja elektros energijos.
Jei name yra seni, aukštos temperatūros reikalaujantys radiatoriai, gali prireikti jų keitimo į didesnius arba žemesnės temperatūros sistemai pritaikytus modelius.
Kitu atveju padidėja rizika, kad šaltesnėmis dienomis dažniau įsijungs elektriniai tenai, o tai sumažins ekonominę naudą.
Elektros sąnaudos ir tarifų pasirinkimas
Šilumos siurblys neišvengiamai padidina elektros suvartojimą, todėl verta iš anksto įvertinti tiekėjo planus ir tarifus. Daliems gyventojų vis dar aktualūs kelių laiko zonų planai, kai naktį elektra pigesnė, tačiau vis svarbesnis tampa pasirinkimas tarp fiksuotos ir kintamos kainos sutarties.
Šilumos siurblio eksploatacijos kaštai priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo vartotojo elgsenos.
Vienas iš būdų sumažinti sąnaudas yra protingai nustatyti temperatūrų grafikus, vengti dažno drastiško keitimo, o jeigu yra galimybė, daugiau šilumos gaminti tuo metu, kai kaina biržoje mažesnė.
Kombinavimas su saulės elektrine ir akumuliacija
Pastaraisiais metais daugėja namų ūkių, kurie kartu su šilumos siurbliu įsirengia ir saulės elektrinę.
Toks derinys leidžia dalį šildymo poreikio padengti savo gaminama elektra, ypač pavasarį ir rudenį, kai siurblio efektyvumas didelis, o šilumos poreikis dar nėra maksimalus.
Akumuliacinės talpos ir išmanioji automatika leidžia dalį pagamintos energijos „perkelti“ laike: šildymas ar karšto vandens ruošimas intensyvinami tada, kai elektra pigesnė arba gaminama iš saulės.
Taip didėja nuosavos energijos suvartojimo dalis ir trumpėja investicijos atsipirkimo laikotarpis.
Investicijos, parama ir atsipirkimo logika
Šilumos siurbliai, ypač gruntas–vanduo tipo, reikalauja reikšmingų pradinių investicijų, todėl svarbus tampa valstybės paramos klausimas.
Lietuvoje periodiškai skelbiami kvietimai kompensacijoms individualių namų šildymo modernizavimui, tačiau jų sąlygos ir dydžiai laikui bėgant kinta.
Vertinant atsipirkimą svarbu lyginti ne tik įrangos kainą, bet ir alternatyvių šildymo būdų sąnaudas per ilgesnį laikotarpį.
Jei namas šiuo metu šildomas suskystintomis dujomis ar senesniu skystojo kuro katilu, skirtumas tarp metinių išlaidų gali būti itin ryškus. Tuo tarpu palyginus su šiuolaikiniu granuliniu katilu, nauda labiau susijusi su komfortu ir automatizacija, o ne vien tiesiogine finansine grąža.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Be neteisingai parinktos galios, viena dažniausių klaidų yra bandymas kompensuoti prastą namo šiluminę izoliaciją tik technologiniais sprendimais.
Jei sienos, stogas ar langai praleidžia daug šilumos, net ir efektyviausias šilumos siurblys negalės užtikrinti mažų sąskaitų. Tokiu atveju racionalu pirmiausia investuoti į apšiltinimą, o tik po to į šildymo įrangą.
Kita rizika yra nepakankamas sistemos projektavimas: neįvertinami hidrauliniai niuansai, neteisingai parenkamos akumuliacinės talpos, sudėtingai integruojami rezerviniai šaltiniai ar židiniai.
Todėl svarbu ne tik pats siurblys, bet ir visos sistemos sprendinys bei rangovo kompetencija.
Ką verta pasitikrinti prieš priimant sprendimą
Prieš pasirašant sutartį dėl šilumos siurblio įrengimo, naudinga surinkti kelis skirtingus pasiūlymus ir palyginti ne tik kainą, bet ir techninius sprendimus.
Reikėtų paprašyti aiškiai nurodyti, kokioms lauko temperatūroms apskaičiuota sistema, kokiu režimu dirbs esami radiatoriai ar grindinis šildymas, ar numatytas rezervinis šaltinis.
Taip pat verta iš anksto aptarti aptarnavimo sąlygas: kas atsakingas už garantinį ir pogarantinį remontą, kokie periodiniai priežiūros darbai reikalingi, kaip greitai reaguojama į gedimus šildymo sezono metu.
Šie klausimai dažnai paaiškėja tik atsiradus problemai, todėl geriau juos išspręsti dar planavimo etape.
Teisingai parinktas ir su namo šiluminėmis savybėmis suderintas šilumos siurblys gali tapti viena svarbiausių priemonių kontroliuojant šildymo išlaidas ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis dėlto tai nėra „stebuklinga dėžutė“, o nuoseklaus planavimo, racionalių skaičiavimų ir atsakingo rangovo darbo rezultatas.
