Teisių gynėjas: kodėl jums knieti muzikinį kūrinį pavogti?

Net per laidotuves skambanti gedulinga muzika patenka į autorių ir atlikėjų teisių gynimo lauką, mat atliekama viešai, todėl kainuoja, atkreipia dėmesį Nyderlandų gretutinių teisių asociacijos SENA licencijavimo direktorius Anne Sevinga.

Visuomenė įpratusi laikyti muziką tarytum niekieno ir nemokama, tad kompensavimo mechanizmai kaip tuščios laikmenos mokestis sutinkami nepalankiai ir net priešiškai. „Kodėl jums knieti muzikinį kūrinį pavogti?“ – klausia 20 metų kūrėjų teisių srityje dirbantis profesionalas.

Savo grotuve tikriausiai turiu tik vieną legaliai įsigytą albumą – lietuvių folkroko grupės „Atalyja“. Tiesa, pirkdamas savo „iPod‘ą“ sumokėjau tam tikrą mokestį kūrėjams. Kaip pakomentuotume tokią situaciją?

Kalbate apie nedidelę kompensaciją autoriams ir atlikėjams, kuri įtraukta į įrenginio kainą, – tai garbingas susitarimas. Vis dėlto kodėl pats norite įsigyti albumų nelegaliai?

Kiekvienas verslininkas tikisi atlyginimo už savo paslaugas. Jeigu iškviečiu taksi ir noriu, kad ji mane nuvežtų į oro uostą, turiu jam sumokėti už vairavimą. Atėjęs į barą ir paprašęs alaus, turiu už jį atsiskaityti. Tad kodėl jūs nenorite mokėti už muziką?

Juk taip pigu ir paprasta – tiesiog pasiimti!

Bet tai jau vagystė. Vogimas yra priešingas veiksmas kūrybiškumo puoselėjimui ir intelektinės nuosavybės apsaugai. Muzikos industrijoje yra įtraukta daugybė žmonių: tai ne tik gerai žinomi artistai, bet ir choras, studijos muzikantai, dirigentai – visi jie sukuria kūrinį. Kodėl jums knieti jį pavogti?

Sutinku: aš – vagis, nors stengiuosi keistis. Iš kur pats gaunate muzikos?

Savo kompiuteryje turiu daug muzikos, ir ją visą pirkau iš „iTunes“. Taip pat turiu kopijų iš savo paties CD plokštelių. Esu išrankus – klausau 7 ir 8 dešimtmečio dainų.

Jūs teisus sakydamas, kad prieiti prie nemokamų filmų ir nemokamos muzikos lengva. Kodėl turėčiau už kūrinius mokėti, jei gaunu už dyką? Tačiau tai mentaliteto klausimas: jeigu įsisąmonintumėte, ką darote, jeigu pagalvotumėte, kiek žmonių prisidėjo prie kūrinio – kad jie dirbo ne savaites, o mėnesius, kad nuo jų pajamų priklauso ir jų šeimų gerovė, tuomet ar tikrai internete ieškotumėte „download free music“ (parsisiųsti nemokamos muzikos – angl.)? Kaip jaustumėtės, jeigu su pačiu taip pasielgtų?

Sakykime, jeigu šį interviu su jumis arba net visą savaitraštį kas nors paimtų neklausęs ir išplatintų savo reikmėms, smagu nebūtų.

Taigi, jeigu nuėjęs į knygyną išplėštumėte pirmuosius skyrius ir įtrauktumėte juos į savo knygą, jau kitą dieną apie jus rašytų laikraščiai.

- Marijus Širvinskas