Turtingiausio Rusijos žmogaus istorija: milijardai ir žmogiški santykiai

Rusiško žurnalo „Forbes“ versijoje buvo išplatintas straipsnis, kuriame milijardierius Ališeras Usmanovas papasakojo apie tai, kaip mokėjimas derinti kontaktus padėjo nepaprasto likimo verslininkui tapti turtingiausiu žmogumi Rusijoje.

Kas kam padėjo?

Šalyje tuo metu pasikeitė valdžia. „Gazprom“ kadrų pokyčiai buvo viena pirmųjų prezidento Vladimiro Putino kampanijų. 2001 metais Remą Viachirevą pakeitė Aleksėjus Milleris. Paskui jį lėkė artimiausių Viachirevo žmonių galvos: sūnaus Jurijaus, pavaduotojų Aleksandro Puškino ir Viačeslavo Šeremeto ir daugelio kitų. A. Usmanovas ne tik išsėdėjo, bet ir gavo naują atsakingą darbo frontą – aktyvų grąžinimas į „Gazprom“.

Valdant Viachirevui dalis koncerno aktyvų peršoko į jo draugų įmones. Šias istorijas Viachirevas prisimena nenoriai: “Buvo daug norinčių “Gazprom„ “išdraskyti“, aš to labai bijojau, todėl man teko sukaišioti jį į skirtingas vietas„. Pagrindinis koncerno “Stroitransgaz“ rangovas dar 1995 metais gavo 4,8 proc. „Gazprom“ akcijų už darbus, kurių vertė 2,5 mln. dolerių, gigantiško Pietų Rusijos telkinio licenzija atiteko Viachirevui palankios kompanijos “Itera“ rankose, „Gazprom“ vos neužleido naftos ir chemijos holdingo „Sibur“ kontrolę jo kūrėjui Jakovui Goldovskiui. Kaip tik po šios istorijos sekė grėsmingi atgarsiai iš Kremliaus: “Reikia įdėmiai užsiimti nuosavybės klausimais, kitaip – išsižiosite – ir nebus pas jus ne tik „Siburo“, - perspėjo V. Putinas A. Millerį. Užvirė darbas. “Mes turėjome didelį žemėlapį, kuriame buvo sužymėti visi abejonių keliantys aktyvai, aš su tuo žemėlapiu beveik nesiskyriau“, - prisimena Sergėjus Lukašas, kuris buvo atsakingas už ekonominį saugumą ir kadrų klausimus.

Ir tada A. Usmanovas labai pravertė naujam „Gaprom“ vadovui. Koncerno „dukterų“ valdyba buvo kratoma, prisimena buvęs koncerno darbuotojas. Dėl Ališero kilo abejonių, tačiau „Gazprominvestholding'e“ pažeidimų nebuvo rasta, nors kompanija ir turėjo dalykinių ryšių su kažkokiomis firmomis (A. Usmanovas tikina, kad niekada nesivėlė į interesų konfliktus). Lemiamu argumentu buvo tai, kad derybose dėl „Gazprom“ aktyvų grąžinimo R. Viachirevas ir jo žmonės norėjo kalbėti tik su A. Usmanovu, tikina „Forbes“ šaltinis.

Naujais vadybininkais, kuriuos R. Viachirevas vadino „busurmanais“, niekas netikėjo. „Senai komandai reikėjo žmogaus, kuris sugebėtų garantuoti jiems visus išmokėjimus, - patvirtina A. Usmanovas. – Aš jiems pasakiau: „Nesijaudinkite, aš iš jūsų perku, aš nupirksiu“.

Iš pradžių ėmėsi „Stroitransgaz“. Pagrindinė kova vyko dėl rangovui priklaususių 4,8% „Gazprom“ akcijų. Tą akimirką valstybei priklausė viso labo 38,4% koncerno akcijų ir Vladimiras Putinas davė užduotį valstybei grąžinti kontrolę. Tačiau pagrindinis „Stroitransgaz“ savininkas Arngoltas Bekkeris nė už ką nenorėjo skirtis su vertingu aktyvu, „Gazprom“ ėmė teistis dėl ginčytino paketo. Tuo pat metu koncernas nusprendė tapti ir paties „Stroitransgaz“ bendrasavininku. Be A. Bekkerio tarp „Stroitransgaz“ akcininkų buvo ir R. Viachirevo duktė, jo pavaduotojo Šeremeto ir ministro pirmininko Viktoro Černomyrdino vaikai. Iš pradžių jie turėjo ne mažiau nei 48% „Stroitransgazo“ akcijų, bet A. Bekkeris palaipsniui šią dalį išplovė. “Žmonės, kurie „daro“ pinigus, nekreipia dėmesio nei į tave, nei į ką nors kitą. Man nebuvo kada viso to stebėti, todėl mes nusprendėme likusį paketą atiduoti Ališerui", - pasakojo R. Viachirevas.