Varškė įkvepia kūrybai (1)
Ruslano Kondratjevo nuotr.
2011-07-31 07:09
Praėjusią savaitę stebėjome įdomų reiškinį. Vieno dienraščio pagrindinė tema, kaip iš žurnalistės, einančios į nemokamą „Anties” koncertą, apsaugos darbuotojai atėmė varškės pakelį, sukėlė didžiulį ažiotažą visuomenėje.
Kaipmat socialiniame tinkle „Facebook” susikūrė Nacionalinė varškės valgytojų gynimo asociacija (NVVGA). Prie jos jungėsi visi: ne tik žalias jaunimėlis, bet ir žurnalistai, dizaineriai ar ryšių su visuomene (RsV) specialistai. Praėjusios savaitės pabaigoje grupė turėjo daugiau nei 3 tūkst. narių.
Buvo proga pamatyti, kokie kūrybingi gali būti lietuviai. Pirmosiomis dienomis atrodė, kad NVVGA nariai pamiršo savo darbus ir vienas po kito kėlė nuotraukas, vaizdo klipus ar net mobiliojo telefono skambėjimo tonus, kurie vienaip ar kitaip ironizavo tokios naujienos svarbą. Vėliau judėjimas išsiplėtė ir už „Facebook” ribų: buvo surengtas mitingas, į kurį, kaip juokėsi organizatoriai, susirinko trys varškės valgytojai ir šimtas žurnalistų. Jame apsilankė ir „Anties” lyderis Algirdas Kaušpėda bei pažadėjo, kad bus sukurta daina apie varškę.
Judėjimu suskubo pasinaudoti ir verslas. Vienas prekybos tinklas daliai varškės produktų pradėjo taikyti akcijas, o penktadienį mus net pasiekė pranešimas spaudai, kur kompiuterių specialistai buvo kviečiami ieškoti prapuolusios varškės.
Tiesa, labiausiai džiaugtis turėtų pieno produktų gamintojai, ypač vienas, kurio logotipas nuolat šmėžuoja ant NVVGA grupėje keliamų paveikslėlių. Dalis sunerimo, kad gal tai kruopčiai suplanuota viešųjų ryšių akcija, tačiau panašu, kad ne – ta bendrovė nedirba su jokia RsV agentūra. O jei tai būtų tiesa, tokį šurmulį sukėlusi agentūra turėtų be eilės skinti pirmąsias vietas tarptautiniuose konkursuose.
O aš laikausi nuomonės, kad tai tiesiog nepiktybinis pilietiškai mąstančios visuomenės pasipiktinimas dėl abejotinos reikšmės naujienų pirmuosiuose dienraščių puslapiuose. Ir dėl to džiaugiuosi. Bet gal padėkime varškę į šoną ir panaudokime šį milžinišką kūrybinį potencialą spręsdami rimtesnes Lietuvos problemas?
- Martynas Pasiliauskas
