Verslininkas – serijinis žudikas (II) (1)

1893 metų gegužės 1 dieną Čikagoje buvo atidaryta Pasaulinė Kolumbo paroda, skirta Amerikos atradimo 400 metinėms. Šalia megapolio išaugo didžiulis Baltasis miestas, sudarytas iš puikių paviljonų, parkų ir prabangių parduotuvių. Čia 2,5 kv.km plote buvo sutelkti visi mokslo, pramonės ir meno pasiekimai, kuriais didžiavosi tuometinė Amerika. Į parodą plūdo tūkstančiai turistų iš viso pasaulio. Kai kurie amerikiečiai netgi pardavė savo ūkius, kad galėtų nuvykti į Čikagą ir pažiūrėti į Baltojo miesto stebuklus. Per šešis parodos veikimo mėnesius ją aplankė 27 milijonai žmonių. Visiems jiems reikėjo kažkur apsistoti, ir apsukrūs verslininkai skubėjo atidaryti naujus viešbučius prieš prasidedant parodai. Holmsas buvo tarp jų, tačiau jo elgesio su turistais metodai buvo kiek kitokie.

Žudymo būdai buvo gana įvairūs. Paprastai Holmsas nuodijo žmones chloroformu, dusino dujomis arba užrakindavo slaptuose kambariuose su garso izoliacija ir laikydavo, kol auka numirdavo iš bado. Kai kada jis žudydavo labiau įprastais būdais. Vieną viešbučio gyventoją, atsisakiusį mokėti už kambarį, jis užtalžė kėde, kitam suknežino galvą dujų vamzdžiu. Su inžinieriumi Vorneriu, išradusiu stiklo degimo krosnį, jis pasielgė kitaip.

Įsirengęs tokią krosnį savo rūsyje Holmsas prisiviliojo išradėją į savo pilį ir įkalbėjo jį įlipti į krosnangį, kad paaiškintų kai kurias technines detales. Kas nutiko po to, žudikas papasakojo pats: „Aš uždariau dureles ir įjungiau naftos ir garų tiekimą visu pajėgumu. Po kurio laiko iš aukos neliko nė kaulų“.

Kadangi žmonės paprastai buvo žudomi viršutiniuose aukštuose, Holmsas panaudojo tepalu išteptus lovius lavonams nepastebimai nuleisti į rūsį, kur jis juos galėjo netrukdomas preparuoti, tirpdyti rūgštyje, deginti negesintose kalkėse ar krosnyje. Kai kuriuos lavonus jis parduodavo prozektoriumams po 25-45 dolerius už vieną. Bet daugiausia pajamų jam atnešdavo, žinoma, plėšimas. Tarp Holmso aukų buvo keletas verslininkų ir viena turtinga našlė, tad žudikas galėjo gerai pasipelnyti. O ir kambariai jo viešbutyje atsilaisvindavo greičiau negu konkurentų, todėl žmogžudystės buvo naudingos jo verslui.

Kartą Holmsui labai pasisekė. Jo nauja sekretorė ir meilužė Mini Viljams gavo palikimą – 50 tūkst. dolerių vertės žemės sklypą. Naivi mergina perrašė turtą Holmsui, tačiau į Čikagą atvyko jos kur kas įžvalgesnė sesuo Neni, įtarusi, kad sesuo tapo aferisto auka. Holmsas pasitelkė visą savo žavesį, siekdamas išsklaidyti Neni būgštavimus. Jis vežiojo seseris į Baltąjį miestą, vaišino jas restoranuose ir su pasididžiavimu rodė savo pilį. Neni jis įsiviliojo į seifą ir nugalabijo, o su Mini susidorojo kažkokiame apleistame name Čikagos pakraštyje. Pagaliau po tiek aferų ir žmogžudysčių Holmso rankose buvo tikras turtas. Bet nekilnojamasis turtas buvo Teksase, o Čikaga knibždėjo įsiutusiais kreditoriais, pasirengusiais sudraskyti Holmsą į gabalus. Reikėjo skubiai ieškoti išeities.