Y. Zlotowskis: Graikijos chaose palikti negalima

Net jei Graikija devalvuos savo valiutą ir paliks euro zoną, Europa privalo jai padėti vykdyti reformas ir finansiškai atsistoti ant kojų, mano tarptautinės verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ vyriausiasis analitikas Yves’as Zlotowskis.

Gegužę komentuodami padėtį Graikijoje „Coface“ analitikai teigė, kad šalies pasitraukimo iš euro zonos pasekmės būtų nepalankios monetarinės sąjungos vientisumui. Kokia jūsų nuomonė po pastarųjų įvykių Graikijoje?

Tikėtina, kad po antrųjų Graikijos parlamento rinkimų šalies pasitraukimas iš euro zonos gali įvykti vėliau nei buvo tikėtasi. Vis dar manome, kad pasitraukimo tikimybė yra kiek didesnė nei 50 proc. Po pirmųjų parlamento rinkimų manėme, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tikimybė siekia 35 proc., tačiau dabar, nepaisant išrinktosios vyriausybės, matome, kad Graikija pasižymi politine fragmentacija. Taupymo programai nepritariančios kairiosios jėgos, mūsų nuomone, turi tvirtas pozicijas šalyje.

Europos Sąjungos (ES) Graikijai primesta taupymo programa nefunkcionuoja tinkamai. Ji sukelia didelę recesiją ir nepadeda sumažinti valstybės skolos, todėl Graikijai prireiks antrojo skolos restruktūrizavimo etapo.

Be to, pradėjus dirbti naujai valdžiai, supratome, kad Graikija nesiderės dėl naujojo taupymo paketo, dėl kurio buvo sutarta su „troika“ – ES, TVF ir ECB. Naujoms deryboms labai nepritaria Vokietija.

Tiesą sakant, Graikijos vyriausybė atsidūrė sudėtingoje padėtyje, nes paaiškėjo, kad 2011 metais valstybės tarnautojų skaičius išaugo, nors taupymo programoje buvo numatyta priešingai.

Graikijoje egzistuoja nuostata, kad ši taupymo programa yra ne pačių graikų labui, o primetama viršesnių institucijų. Todėl manome, kad tikimybė, jog programą pavyks sėkmingai įgyvendinti, yra labai nedidelė. Graikijos vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės išsiskyrimo galimybė išlieka, o tai galėtų reikšti šalies pasitraukimą iš euro zonos.

Kokios pasekmės lauktų mūsų, Graikijai palikus euro zoną?

Graikijai tai būtų tikra katastrofa. Šalies skolai tai turėtų labai neigiamų pasekmių, nes skola priklauso ne tik vyriausybei, tačiau ir korporacijoms. Įsivedus naują devalvuotą valiutą, šią skolą padengti taptų neįmanoma.

Kartu tai gali turėti įtaką šalies finansiniam stabilumui, nes gali sukelti kapitalo nutekėjimą ar bankų indėlių atsiėmimą.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad išorinė devalvacija gali turėti ir tam tikrų teigiamų pasekmių. Graikijoje devalvacija daugiausia įtakos turėtų turizmo sektoriui. Šalis yra garsi kurortais, o dėl valiutos nuvertėjimo turizmo paslaugos smarkiai atpigtų. Žvelgiant į Graikijos importą, atvežamos prekės ir paslaugos taptų brangesnės, tad vietos vartotojai rinktųsi vietos gamintojus. Tai itin svarbu smulkiųjų vartotojų pramonei: tekstilės, drabužių ar žemės ūkio produktų gamintojams.

- Mindaugas Samkus