Žemėje dūla 7 mlrd. litų vertės turtas

 7 milijardų vertės turtas, sudėtas į melioracijos sistemas, nyksta. Dėl nepakankamo finansavimo prastai prižiūrimas drenažas, grioviai, užtvankos, siurblinės bei tvenkiniai, iš esmės renovuoti sistemas lėšų nėra, rašo „Respublika“.

Lietuva unikali šalis, nes joje yra numelioruota net 90 proc. žemių. Su tokia invazija į gamtą nėra susidūręs jokios kitos valstybės žemės ūkis. Melioratoriai sako, kad molinių drenažo vamzdelių po žeme paklota tiek, kad jais galėtume net 40 kartų apjuosti Žemės rutulį.

Tarybiniais metais Lietuvoje buvo numelioruota 2,5 mln. hektarų, o kartu su nusausintais plotais - net 6 mln. hektarų žemių.

Po žeme gulinčio 7 milijardų vertės turto pusę valdo valstybė, likusią dalį - žemės naudotojai. Storesni vamzdžiai, stambesni statiniai ir įrenginiai priklauso valstybei, smulkesni - žemės naudotojų nuosavybė. Taip Melioracijos įstatymo pakeitimais turtą padalijo Seimas.

Po 2008 metų finansavimas melioracijai sumažėjo daugiau kaip tris kartus. 2007-2013 metų europinė parama, skiriama žemės naudotojams melioracijos sistemų rekonstrukcijai, jau išnaudota, todėl jeigu situacija nesikeis, melioracijos srityje gresia dideli praradimai.

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Garnelis teigia, kad praradus tokį milžinišką turtą, jo atkūrimas kainuotų šimteriopai brangiau. Juk numelioravus 90 proc. žemių, pakeistas gamtos režimas, vanduo iš laukų natūraliai nebenuteka. Užsikimšus drenažui, bemat atsiranda balos ir ežerėliai laukų vidury, ūkininkai nebegali dirbti žemės, žūsta derlius.

Jei nebus skiriama lėšų susidėvėjusių melioracijos sistemų rekonstrukcijoms, tokių užsikimšimų daugės. "Apleidę tai, kas buvo padaryta, turėtume viską pradėti iš naujo, tai kainuotų beprotiškus pinigus", - svarsto Žemės ūkio ministerijos melioracijos specialistas P.Garnelis.

Po krizės finansavimas melioracijai katastrofiškai sumažėjo. 2008 m. šalies melioracijos sistemų priežiūrai bei rekonstrukcijai dar buvo skirti 82 mln. litų. 2009 m. valstybės biudžete melioracijai tesurasti 37 milijonai, o vėliau dvejus metus iš eilės finansavimas nukarpytas iki 28 milijonų, šiemet - iki 27 milijonų litų.

"Tokių lėšų, - teigia P.Garnelis, - vos pakanka melioracijos sistemų priežiūrai ir smulkiam remontui. Apie investicijas renovacijai nėra ko nė galvoti".

Mūsų šalyje žemės naudotojai jau yra įsteigę apie 200 melioracijos sistemų naudotojų asociacijų. Ūkininkai ir kiti žemės naudotojai vienijasi, kad gautų europinę paramą melioracijos sistemų rekonstrukcijai. Vienam projektui skiriama 1 mln. vertės europinė parama, asociacija turi padengti 10 proc. išlaidų. Ūkininkai nenori prarasti derliaus, todėl visos 2007-2013 metams skirtos lėšos jau beveik išnaudotos, liko vos keli nefinansuoti projektėliai.

Elta