Žmogus, davęs komandą sušaudyti milijonierius (23)

Kodėl Komunistų partijos pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas, istorijoje išlikęs kaip vadinamojo „atšilimo“ laikotarpio Sovietų Sąjungoje vadovas, kišosi į teisininkų darbą ir įsakė sušaudyti valiutos perpardavinėtojus?

Užkietėjęs bolševikas

Senatvėje iš visur išvarytas N. Chruščiovas daug ko gailėjosi. Atseit jis tik tada supratęs, kad be reikalo ujęs kai kuriuos rašytojus, kad dailininkus abstrakcionistus neteisingai apšaukęs pederastais, kad perduoti Kinijai atominės bombos brėžinius buvusi klaida, kad perlenkęs su žemės ūkiu. O štai kad jo nurodymu buvo sušaudyti valiutos spekuliantai – dėl šito jis iki pat senatvės buvo įsitikinęs, kad taip ir turėjo būti. Kodėl? Kodėl žmogus, pasmerkęs asmenybės kultą, reabilitavęs milijonus nekaltai nuteistųjų, pagerinęs Sovietų Sąjungos santykius su kapitalistinėmis šalimis ir Jugoslavija, taip ir nesuprato, kad ir aukščiausios pareigos neleidžia pažeidinėti įstatymų?

Kad tai suprastumėme, teks grįžti į ankstesnius laikus ir pažiūrėti, kokiomis sąlygomis formavosi pats N. Chruščiovas ir kaip jis atėjo į valdžią.

Kaip ir visi tų laikų partiniai, N. Chruščiovas visą laiką dirbo ten, kur siuntė Komunistų partija, ir darė tai, ką ta partija liepė. O partija buvo negailestinga ir su savo tariamais ar tikrais priešais kovojo ne bet kaip, o juos tiesiog naikino. Priešus naikino ir N. Chruščiovas. Pirmiausia – kai dirbo raudonuoju komisaru armijoje, o dar daugiau – būdamas Komunistų partijos Maskvos skyriaus vadu.

Kai jis dirbo Maskvoje, per Sovietų Sąjungą nusirito masinių represijų banga. Josifo Stalino įsakymu tuometinis sovietų saugumo žinybos NKVD vadas Nikolajus Ježovas savo parankiniams net duodavo planą, kiek priešų, šnipų ar kenkėjų jie turi demaskuoti per dieną. Po to teismai arba enkavedistų troikos masiškai skelbdavo mirties ar tremties nuosprendžius.

Vienai tokiai troikai vadovavo ir N. Chruščiovas. Kartu su F. Redensu ir I. Maslovu jis per dieną priimdavo daugiau kaip po šimtą mirties nuosprendžių. Sunku būtų įsivaizduoti, jog priimantieji nuosprendžius buvo įsitikinę, kad teisia kaltus. Paprasčiausiai jie tai darė, nes bijojo, kad kitaip patys taps „liaudies priešais“. J. Stalino buvo taip patvarkyta, kad žmonės būtinai turi ko nors bijoti.

„Didžiojo tautų vado“ paliepimu vien per masines 1937–1938 metų represijas buvo sušaudyti 681 692 žmonės. Kiek tūkstančių nuosprendžių pasirašė N. Chruščiovas, niekas nesuskaičiavo, tačiau tas skaičius gali būti šiurpinantis.

Tad po viso to N. Chruščiovui, net ir pasmerkusiam J. Stalino valdymą, net ir paleidusiam milijonus iš kalėjimų, liepti sušaudyti tris žmones, kuriuos jis laikė režimo priešais, buvo vieni niekai.

Akistata