Žvilgnis į besivystančias rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ville Kivipelto / Ekonomika.lt

2012-03-22 08:58

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios insvesticinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.

Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.

Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.

Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.

Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas

Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.

Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau –Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.

Straipsnio puslapiai:

- Ville Kivipelto

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Apgaulės internete – kaip nelikti kvailio vietoje?

„Laimėjote milijoną! Atsiųskite asmeninius duomenis, pervesime“. Tokios ir panašios žinutės apie aukso puodą ar dosnų palikimą, dažnai surašytos netaisyklinga anglų kalba, pasirodė prieš keletą metų. ...

Rusija išgelbės degraduojančią Europą

 Kai Rusija vis labiau praranda palaikymą net tarp visiškai sąžinės neturinčių šio pasaulio piliečių, o ekonominė kilpa – akivaizdu – greitai užsiverš ir pasmaugs tik iš gamtinių išteklių ...

„Danske Bank“: Europos pramonės rodikliai atskleis euro zonos ūkio būklę

 Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Po intensyvios pirmosios rudens savaitės šią savaitę finansų rinkose numatomos ramesnės dienos. Pirmadienį viena svarbiausių ...

M. Draghi įdarbino „užantyje“ laikytą arsenalą: ECB nusiteikęs rimtai

 Europos centrinio banko ( ECB ) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino ...

Ekonomistas: Londonas ir Dublinas dėl protų konkuruoja su Vilniumi ir Kaunu

Siekiant ištraukti „Sodrą“ iš skolų, reikia arba šios sistemos reformos, arba į ją įtraukti kuo daugiau žmonių, nes emigracija skyles „Sodroje“ tik didins, „Žinių radijui“ sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Dainuojanti, Rožių ir Oranžinė. Šiandiena

Kažkada buvome draugiškos broliškos respublikos: Lietuva, Gruzija ir Ukraina. Atrodė, po anos sąjungos griūties, ir po Dainuojančios, Rožių ir Oranžinės revoliucijų turėjome dar labiau suartėti. Net supanašėti - pagal ...

Pražudys mus visus (1)

„Sodros“ skola šiuo metu yra daugiau nei 11 mlrd. litų. Ir ji stabiliai didėja, tarsi tai būtų visiškai normalu (2,6 mlrd. skolinosi vien šiemet). Kaip dažnai nutinka per finansines krizes Lietuvoje – ...

Kur auga talentų karta?

Kokią mokyklą atsimename iš savo rugsėjų? Man įstrigę kardeliai mylimiausiam mokytojui, liūdesys, kad baigėsi vasariškos katino dienos ir džiaugsmas susitikus su draugais. Šiandien išleisdami savo ūgtelėjusius vaikus į ...

Iššūkis Rytų Europos centriniams bankams – defliacija

Dėl geopolitinės įtampos Ukrainoje Rytų Europos valstybėse sustiprėjo defliacijos grėsmė. Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje kainos jau fiksuoja neigiamą augimą, arti to yra ir Čekija. Vengrijos centrinis šalies bankas pirmadienį ...

V. Vasiliauskas: V.Romanovas neišdrįso atsakyti už savo veiksmus

Rusijos sprendimas neišduoti bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo nenustebino, nes jis to nuosekliai siekė, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Pasak V.Vasiliausko, V.Romanovui nepakako drąsos ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas