Žvilgnis į besivystančias rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ville Kivipelto / Ekonomika.lt

2012-03-22 08:58

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios insvesticinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.

Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.

Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.

Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.

Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas

Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.

Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau –Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.

Straipsnio puslapiai:

- Ville Kivipelto

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Britas: lietuviai turbūt nejuokingiausia tauta pasaulyje

Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai ...

Vargas dėl mažų kainų?

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra ...

Besitraukianti apdirbamoji gamyba ir eksportas – pavojus ekonomikai?

 Kovo mėnesį ir toliau tęsėsi apdirbamosios gamybos apimties mažėjimo tendencija – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais apdirbamoji gamyba susitraukė 10,4 procentais. Lietuvos prekių eksporto duomenys taip pat nedžiugina. ...

A. Tapinas: žodyje „tarnautojas“ pamirštamas esminis momentas

Neramumų Ukrainoje kontekste, ne vienas susimąsto, ką darytų galimos grėsmės akivaizdoje, ar mūsų visuomenė yra pilietiška ir koks santykis yra tarp valdžios ir piliečių. Žurnalistas Andrius Tapinas ir politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad ...

Dešimt metų ES – neįtikėtinas progresas ir neužgydytos žaizdos

Netrukus minėsime pirmojo dešimtmečio narystės Europos Sąjungoje metines. Pasiektas progresas akivaizdus – pagal daugelį makroekonominių rodiklių Lietuva buvo sparčiausiai besivystanti valstybė. Kita vertus, kai kurios problemos liko ...

Naftos kainos kol kas prieš negandas atsilaiko

Nors šiemet geopolitiniai neramumai Rytų Europoje krečia finansų rinkas, naftos kainos laikosi pakankamai stabiliai. Nuo 2013 m. vasaros sutrikęs naftos tiekimas iš Libijos suteikė paspirties kilti naftos kainoms. Tačiau jau ...

Viskas brangs

Tolumoje girdimas artėjančio euro traukinio griausmas suskaldė visuomenę į dvi dalis. Vieni jau ruošiasi eiti į peroną, nes atvažiuojančio traukinio nekantraudami laukia. Vieną kartą, t. y. 2007 metais, tas griausmas taip pat sklandė ore, ...

Bitkoinai trumpina kelią į pasaulio rinkas

 Kiekvienas piniginis vienetas yra paremtas realia verte, tačiau JAV kriptoekonomistas Jonas Matonis mano, kad pasaulio ekonomiką iš esmės gali pakeisti valiuta, paremta kompiuteriniais skaičiavimais. Lietuviškų šaknų ...

Kodėl dėl euro vartotojai mokės brangiau?

Spėliones, naudą ar patuštėjusią piniginę pajausime įsivedus eurą atidėkime į šalį, nes visą tai galime įvertinti pagal šalis, kurios šiuos pokyčius jau pergyveno. Pirmosios keturiolika Europos valstybių dar 1999 m. ...

Reputaciją praradusiai Rusijos akcijų rinkai – iššūkiai dar nesibaigė

Nors užsienio investuotojai praėjusiais metais nebuvo per daug optimistiškai nusiteikę dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų, Lietuvos didžiausios prekybos partnerės pagrindiniai akcijų indeksai, skirtingai nei kritę Kinijos ar Brazilijos ...




Dienos klausimas

Kaip vertinate praėjusių metų Vyriausybės darbą?

Dienos citata

Visi kalba, kad reikia vartoti mažiau kuro, o tokios šalys kaip JAV ne tik mažina vartojimą, bet ir pradėjo eksportuoti, todėl gavosi taip, kad Europoje atsirado 100 mln. tonų pertekliaus.

Kompanijos „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas

Archyvas

Dienos skaičius

90 proc.

Tiek procentų degalų „Lukoil Baltija“ perka iš „Orlen Lietuva“

Archyvas