Žvilgnis į besivystančias rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ville Kivipelto / Ekonomika.lt

2012-03-22 08:58

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios insvesticinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.

Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.

Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.

Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.

Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas

Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.

Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau –Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.

Straipsnio puslapiai:

- Ville Kivipelto

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Litą matysime tik vadovėliuose (5)

 Visai neseniai dar girdėjome ir garsiai šaukėme: „Lietuva – drąsi šalis!“ Galėjome tuo didžiuotis, nors skeptikai drąsiai klausė: „O kodėl?“ Atsakantieji tik traukė pečiais ir šaukė ...

Smulkiajam verslui reikia lankstesnės euro įvedimo tvarkos (1)

 Euro įvedimas, nors ir neabejotinai naudingas bei reikalingas, pareikalaus pastangų tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų. Siekiant išvengti nereikalingų įtampų ir problemų, derėtų į visą procesą žiūrėti lanksčiau. ...

M. Monkevičius. Ar lietuvių vienybei reikalingas priešas?

Šį savaitgalį Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime moderuojant diskusiją „Lietuviai pasaulyje – kaip susitelkti bendrai misijai“ išryškėjo pamatinis lietuvių vienybės supratimo skirtumas: „vienybės ...

A. Guoga: euro įvedimas Lietuvoje – proga pakelti atlyginimus (1)

Šiandien Europos Parlamentas (EP) pritarė Lietuvos prisijungimui prie eurozonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Už pusmečio planuojamą lito keitimą į eurą EP narys, liberalas Antanas Guoga kviečia išnaudoti atlyginimams pakelti, ...

Būsto įsigijimas artimiausią pusmetį – pirkti ar laukti?

Apie būsto įsigijimą svarstantys pirkėjai artimiausią pusmetį toliau laužys galvą bandydami rasti atsakymą į klausimą, kada tinkamiausias metas pirkti būstą – daryti tai prieš euro įvedimą ar sprendimo įsigyti būstą dirbtinai ...

Mažinti mokesčius – misija neįmanoma

Mokesčiai – neišsemiama tema, aktyvi net vasarą. Štai du Seimo nariai užregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kad šį mokestį mokėtų tie, kurių turto vertė viršija 750 tūkstančių litų. Ir ...

Europos pramonės produkcijos rezultatas – neigiamas

 Europoje kertinis savaitės rodiklis paskelbtas šiandien ryte – tai gegužės mėnesio pramonės produkcijos rezultatas, kuris, kaip ir tikėtasi, buvo neigiamas – fiksuotas -1,1 proc. augimas (balandžio mėnesį augimas siekė 0,8 ...

Ar jūs tikrai esate tokie įdomūs? (9)

Dažnai atkreipiu dėmesį į žmones, pavyzdžiui, kaip jie naudojasi telekomunikacijos priemonėmis. Kaip bendrauja tarpusavyje, kokie yra bendravimo įgūdžiai, kūno kalba. Ir nuolat keliu klausimą: žmonės, ar ne per gerai apie save galvojate? Tikrai ...

Kad ir įkurtuvėms liktų

 Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas pagyvėjimas. Vis daugiau žmonių kreipiasi ir į bankus dėl paskolų būstui įsigyti, vis daugiau jų ir išduodama. Tačiau gyventojai turi atminti, kad visos išlaidos, susijusios ...

A. Landsbergienė: esame imigrantai ateinančios kartos pasaulyje

 Šiandieniniai vaikai yra vadinami technologijų pasaulio vietiniais, o vėlesnės kartos yra tik imigrantai. Pasak privačios Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos ir vadovės Austėjos Landsbergienės, dėl to reikia esančioms kartoms ...



 

 


Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikėtų nacionalinės avialinijų bendrovės?

 

Dienos citata

Džiaugiuosi, kad „Litgas“ susiderėjo su „Statoil“, kad Klaipėdos terminalui būtų tiekiamos suskystintos dujos pigesne - noriu pabrėžti - pigesne kaina.

Premjeras Algirdas Butkevičius

Archyvas

Dienos skaičius

123,1 mln. litų

Tokio dydžio baudą Lietuvos Konkurencijos taryba skyrė Rusijos dujų koncernui „Gazprom“

Archyvas